Paskutinis vasaros mėnuo Lietuvoje lepina ne tik gerais orais, bet ir gausiu daržovių bei uogų derliumi. Tai puiki proga papildyti savo racioną sveikais sezoniniais produktais. O ar žinote, kad jie pasižymi ne tik sodresniu kvapu ir skoniu, bet ir yra turtingesni savo maistine verte? Natūraliai sunokusios gėrybės išlaiko daugiau vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų. Be to, vietinis derlius keliauja, palyginti, trumpus atstumus – taip mažinama aplinkos tarša. Kartu išvengiama perteklinio cheminių medžiagų, skatinančių augimą bei saugančių produkciją nuo puvimo, naudojimo. Dietistė ir asmeninė trenerė Skaistė Danilevičiūtė išrinko 8 vietines gėrybes, kuriomis ypač verta papildyti savo lėkštes. Kviečiame susipažinti!
MĖLYNĖS
Mėlynės – stiprus natūralus antioksidantas. Jose gausu C ir B grupės vitaminų, mikroelementų, mineralų, karotino. Vitaminas A, kurio mėlynėse yra ypač daug, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo. Mėlynėse yra niomirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje ir gali būti vartojamas kaip papildoma priemonė cukriniam diabetui gydyti. Uogos ir jų lapai gydo kolitą, dispepsiją, padeda viduriuojant, netekus apetito, žarnyne paūmėjus puvimo ar rūgimo procesams.
POMIDORAI
Rugpjūtis – pomidorų piko mėnuo. Pomidorai pasižymi ne tik geru skoniu, bet ir yra naudingi sveikatai. Jie ypač nekaloringi, mat 100 gramų pomidorų yra tik 18 kalorijų, juose nėra riebalų ir cholesterolio. Taip pat pomidorai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, įskaitant vitaminus, mineralus, maistines skaidulas ir kitas augalinės kilmės medžiagas, kurios gali būti veiksminga prevencinė priemonė net ir norint išvengti vėžio.
AVIETĖS
Palankiausias metas jas rinkti yra nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Avietėse gausu C, A, E ir B grupės vitaminų. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotinas, folio rūgštis. Depresiją gydyti padeda uogose esantis varis, cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių mažina beta-C-tosterinas.
AGURKAI
Agurkuose gausu vitaminų A, B ir C, stiprinančių imuninę sistemą bei suteikiančių energijos. Šių daržovių geriau nelupti, nes žievėje yra 12 proc. dienos vitamino C normos. Agurkuose nestinga ir mineralų – kalio, magnio ir silicio – o šie ypač gražina odą. Verta priminti ir tai, jog agurkuose daug vandens ir mažai kalorijų, tad jie – idealus produktas besilaikantiems dietos. Šiose daržovėse gausu ląstelienos, todėl jos gerina virškinimą, o valgant jų kasdien galima išgydyti net chronišką vidurių užkietėjimą.
GERVUOGĖS
Gervuogės pasižymi vaistinėmis savybėmis – tinka diabetu sergantiems žmonėms ir norintiems sulieknėti. Gervuogės lapai ir uogos turi šlapimą varantį poveikį, pernokusios uogos veikia kaip laisvinamieji, o neprinokusios – kietina vidurius. Nuovirai vartojami esant inkstų bei kepenų uždegiminiams procesams, gydant virškinamojo trakto ligas. Juodosios miško uogos labai naudingos moterims, nes jų sudėtyje esantys fitoestrogenai palengvina priešmenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomus.
MORKOS
Morkose esantys karotinoidai sumažina akių ir širdies ligų riziką. Tyrimai parodė, kad žmonės, suvalgantys 6 morkas ir daugiau per savaitę, turi mažesnę insulto tikimybę. Morkose esančios maistinės skaidulos sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, o vitaminas A ir antioksidantai apsaugo odą nuo žalingo saulės poveikio. Vitamino A trūkumas gali padaryti įtaką odos, nagų ir plaukų išsausėjimui. Taip pat vitaminas A užkerta kelią susidaryti spuogams ir pigmentinėms dėmėms.
SPANGUOLĖS
Šios rūgščios uogos dera rugpjūčio pabaigoje. Spanguolėse yra daug įvairių vitaminų ir kitų augalinių komponentų, kurie pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. Tarp jų – vitaminai C ir E, reikalingi imuninės sistemos ir odos būklės palaikymui. Be to, vitaminas C pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, padeda palaikyti raumenų veiklą ir kaulų būklę. Spanguolės yra puikus vitamino K1 šaltinis, kuris svarbus kraujo krešėjimo sistemai, kaulų sandaros palaikymui. Šiose uogose gausu ir mikroelementų, ypač mangano, vario.
BUROKAI
Burokėliuose esantis betainas padeda organizmui išskaidyti ir pasisavinti baltymus, apsaugo kepenis nuo riebėjimo. 100 g burokėlių turi trečdalį mangano paros normos. Ši medžiaga būtina medžiagų apykaitos procesams, stiprina imunitetą, nervų sistemą, širdį bei kraujagysles, gerina regėjimo aštrumą ir klausą. Taip pat burokėliuose daug skaidulų ir pektinų, valančių žarnyno sieneles. Daugiausiai visų šių medžiagų yra šviežiuose burokėliuose arba burokėlių sultyse. Kita vertus, termiškai apdorotą daržovę organizmas įsisavins geriau. Burokėliai padeda kovoti su antsvoriu. Dažna nereikalingų kilogramų augimo priežastis – medžiagų apykaitos sutrikimas. Ją suaktyvinsite, jeigu prieš valgį 4–5 kartus per dieną išgersite 1–2 šaukštelius burokėlių sulčių.
