Vis daugiau žmonių išbando augalinę mitybą. Gyvūninės kilmės produktų savo sudėtyje neturinčio maisto paklausa Lietuvoje bei visame pasaulyje sparčiai auga. Tačiau ne visi susimąsto apie natūralias gamtos teikiamas dovanas, ypač – laukinių (t.y. ne darže augančių ir ne žemės ūkyje kultivuojamų) augalų pritaikymą kasdieninėje mityboje. Dar daugiau: Lietuvos pievose ir miškuose apstu vertingų maistinių savybių turinčių augalų, kuriais praturtinti savo maistą galima net šaltuoju metų laiku. Kviečiame išsamiau susipažinti su šiuolaikinėje virtuvėje ypač nuvertintomis laukinės gamtos gėrybėmis – žliūge, kiaulpiene, garšva ir dilgėle.
Žliūgė
Nuo seno tikru gamtos turtu laikoma žliūgė. Šių augalų galima dėti į salotas, sriubas ar troškinius, taip pat – spausti jų sultis, gaminti tyres. Pagrindinės žliūgės veikliosios medžiagos yra triterpenoidai saponinai, kumarinai, hidroksikumarinai, flavonoidai, karotinoidai, karboksilinė rūgštis, C, A, E, B grupės vitaminai bei mineralinės medžiagos – geležis ir kalcis.
Iš lūpų į lūpas perduodama, jog žliūgės padeda siekiantiems sulieknėti. Anot žolininkės Danutės Kunčienės, vienas iš paprasčiausių šiam tikslui tinkamų receptų – pamirkyti linų sėklas ir, susidarius „klijukams“, išplakti juos plaktuvu drauge su žliūgėmis. Adelė Karaliūnaitė, kita žinoma žolininkė, pataria žliūgę sumalti mėsmale, o gautą tyrelę užšaldyti ledukų ruošimui skirtuose maišeliuose. Užpilkite ledukus verdančiu vandeniu ir skanaukite – arbata paruošta. Šio gėrimo galima gerti ir 3-4 kartus per dieną (po stiklinę), arbata tinkama ir vaikams. Reguliariai geriant žliūgės arbatą pagerės širdies ir nervų sistemos darbas, paskystės kraujas, mažiau trūkinės kraujagyslės, sumažės skausmai, suminkštės augliai, lipomos, limfomos. Taip pat, vardina Adelė Karaliūnaitė, geriau gis žaizdos, pagražės oda, nagai bei plaukai.
Rekomenduojame išbandyti ir mūsų pamėgtą tirštąjį kokteilį su žliūgėmis. Tam Jums prireiks saujos žliūgių, saujos pasirinktų salotų, 2 kriaušių (jei jos didesnės – užteks ir vienos), 250 ml obuolių sulčių, taip pat – šaukštelio cinamono bei ledukų (pastarieji du ingredientai nebūtini). Visas sudedamąsias dalis suberkite į smulkintuvą ir gerai sutrinkite. Prieš gerdami, suplakite.
Kiaulpienė
Kitas vertingas ir perspektyvus vaistinis bei maistinis augalas – visiems gerai žinoma kiaulpienė. Jos lapeliai naudojami salotoms, sriuboms ir padažams, žiedai – pienių medui arba vynui, sirupui, uogienėms, o džiovintos šaknys gali pakeisti kavą. Pastaruoju metu kiaulpienių savybės tiriamos itin įvairiapusiškai, nes gydomasis šių augalų poveikis nuolat pagrindžiamos klinikiniais tyrimais.
Kiaulpienės yra nereiklus augalas, tačiau savo sudėtyje turi pusę naudingųjų Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis, geležis, varis, kalcis, taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Nuo seno kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru“: šie unikalūs augalai padeda sumažinti skausmą ir skrandžio rūgštingumą, skatina šlapimo sistemos veiklą, prakaitavimą, pasižymi priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. Žolininkai taip pat nurodo, kad kiaulpienės gerina virškinimą, palaiko žemą cukraus lygį kraujyje, gydo aknę, egzemą, lieknina, gydo geltą, anemiją, padeda sumažinti aukštą kraujospūdį ir vėžinių susirgimų riziką. Prieš vartodami šiuos augalus vietoje vaistų pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Netinkamas kiaulpienių vartojimas gali pasireikšti ir neigiamu poveikiu: pavyzdžiui, jei geriate cukraus lygį reguliuojančius vaistus ir papildomai į savo mitybą įtraukiate kiaulpienes, Jums gali pasireikšti hipoglikemija.
Norėdami pasigaminti kiaulpienių kavos, švariai nuplaukite ir nušveiskite iškastas kiaulpienių šaknis. Tuomet jas nusausinkite ir kuo smulkiau supjaustykite. Jei turite maisto džiovintuvą, jame šaknis džiovinkite apie valandą, o tada pusvalandžiui perkelkite jas į iki 200 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę. Jei džiovintuvo neturite, nieko baisaus: šaknų džiovinimui tinkama ir orkaitė, tačiau iš pradžių rinkitės kuo mažesnę temperatūrą. Gabaliukams pradžiūvus, padidinkite temperatūrą iki 170 laipsnių ir kepinkite tol, kol šaknys taps šviesiai rudos. Apskrudusias šaknis reikėtų kuo skubiau sumalti (tol, kol jos dar neatvėso) – malant vėliau, šaknys tam gali būti per kietos.
Rekomenduojame paragauti ir ryškios žalios spalvos kiaulpienių pesto. Tam Jums reikės saujos kiaulpienių lapų, citrinos sulčių, 2 skiltelių česnako, saujos graikinių riešutų, druskos, pipirų, persilado bei šlakelio alyvuogių aliejaus. Kiaulpienių lapus nuplikykite verdančiu vandeniu (per sietelį), nuvarvinkite ir sumaišykite drauge su česnako skiltelėmis ir graikiniais riešutais, sutrindami iki vientisos masės. Šliūkštelėkite šlakelį alyvuogių aliejaus (jei pesto mėgstate skystesnį, aliejaus įpilkite šiek tiek daugiau). Galiausiai į masę įspauskite citrinos sulčių ir pagardinkite prieskoniais.
Vis daugiau žmonių rytais skanauja ir kiaulpienių kokteilius. Šiam gėrimui paruošti reikės vos poros ingredientų: banano, obuolio, saujos vynuogių bei kiaulpienių lapų. Visus produktus sudėkite į plaktuvą ir, papildomai įpylę šlakelį vandens, susmulkinkite. Pravartu kokteilį perplakti ir antrą kartą, įpylus dar šiek tiek vandens. Jei norite išgauti saldesnį skonį, pagardinkite agavų arba klevų sirupu.
Garšva
Trečiasis maistinis augalas iš gamtos – garšva. Jos dėka galime išvalyti kepenis, pagerinti medžiagų apykaitą. Šiame augale yra daug imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C, vitamino A, obuolių ir citrinos rūgšties, baltymų, pektinų, karotino, eterinių aliejų, kumarinų, kalcio bei mineralinių druskų. Taip pat didelės gydomosios bei maistinės galios garšvai suteikia joje esantys svarbūs mikroelementai: varis, manganas, geležis.
Anot sveikos gyvensenos ir ajurvedinės mitybos specialisto Žilvino Užkuraičio, šiandien žmogui žinomoje bioįvairovėje sunku rasti į garšvą panašų augalą, kuris savo chemine sudėtimi būtų toks artimas žmogaus kraujui. Ši maistinga ir vešli žolė gali išvalyti kepenis, pagerinti medžiagų apykaitos darbą, dantų, nagų ir plaukų būklę, sustiprinti imuninę sistemą, gydyti artritą, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus, pašalinti skysčių perteklių iš organizmo, be to, garšva veikia kaip puikūs nuskausminamieji kenčiant nuo reumato arba podagros. Daugelio nepelnytai piktžole laikomas augalas padeda širdies raumenų veiklai, valo kraują, prisideda prie organizmo šlakų šalinimo proceso, turi priešgrybelinių savybių, palengvina chronišką vidurių užkietėjimą. Smulkinti šviežios garšvos lapeliai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, nudegimus, o karšti nuoviro kompresai dedami ant skaudančių sąnarių. Žolininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad garšvos praturtintos naudingomis medžiagomis, padedančiomis gydyti anemiją. Svarbu nepamiršti, kad garšvos mažina kraujospūdį, tad žmonės, kuriems būdingas žemas kraujo spaudimas, prieš vartodami garšvą pirmiausia turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Garšvą galite rinktis kaip pakaitalą kopūstams. Jas, visai kaip ir įprastus kopūstus, siūlome užraugti. Vienam kilogramui rauginamų garšvos lapų reikės 60 gramų dilgėlių lapų. Visus lapus sumaišykite su druska, uždenkite ir suspauskite (jei reikia – panaudodami svarmenį). Raugintus garšvos „kopūstus“ galite skanauti po dienos arba dviejų.
Garšvų pesto paruošimui reikės saujos garšvų, šlakelio alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos, pipirų, persilado, citrinos sulčių, česnako skiltelės ir 50 g lukštentų pistacijų. Nuplovę ir nusausinę garšvas, visus ingredientus sudėkite į trintuvą arba virtuvinį kombainą. Plakite maždaug 30 sekundžių. Paprastai šis pesto pasižymi tirštesne konsistencija, bet, jeigu mėgstate skystesnį šio pagardo variantą, įpilkite papildomą šlakelį aliejaus ir suplakite dar kartą.
Kitas žalumą spinduliuojantis receptas, kurį siūlome išmėginti – garšvų sriuba. Šiam patiekalui pagaminti reikės 4 didelių saujų nuplautų garšvos lapelių, 1 svogūno, kelių česnako skiltelių, 1 morkos, mėgstamų prieskonių, 1 kubelio daržovių sultinio, 50 g augalinio sviesto, 2 šaukštų speltos miltų, 250 ml avižų pieno. Garšvos lapelius pavirinkite verdančiame vandenyje (apie 5 minutes), o žolelėms išvirus – nusausinkime. Tada augalinio sviesto gabalėlyje pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką, morką (kol apskrus), suberkite speltos miltus ir gerai išmaišykite. Įpilkite 750 ml daržovių sultinio ir nuolat maišykite, kol mišinys šiek tiek sutirštės. Suberkite garšvos lapus, įpilkite avižų pieno ir patroškinkite (maždaug 15 minučių).
Dilgėlė
Dar vienas gamtos mums teikiamas turtas – žolelių karalienė dilgėlė. Tai – valgomas augalas, turintis maistinių ir gydomųjų savybių. Iš jaunų jo lapų galite virti karius, žolelių bei rūgščiąsias sriubas, arbatas, taip pat – gaminti prieskonius.
Dilgėlės šaknis vartojama su gerybine prostatos hiperplazija susijusiems pūtimo sutrikimams gydyti, o lapai – kenčiant nuo artrito, reumato ir alerginio rinito. Augalo lapuose gausu skaidulų, mineralų, vitaminų B2, C ir K, geležies, antioksidacinių junginių, tokių kaip polifenoliai ir karotinoidai. Taip pat dilgėlė turi antiproliferacinių, priešuždegiminių, antioksidacinių, analgetinių, priešinfekcinių, hipotenzinių ir opų savybių, visos augalo dalys (lapai, stiebai, šaknys ir sėklos) padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Šios žolelės krešina ir valo kraują, veikia kaip kalcio blokatoriai, padeda esant aukštam kraujo spaudimui, mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda tirpdyti inkstų akmenis, mažina pykinimą. XVI amžiuje gyvenusio gydytojo, Padujos universiteto medicinos daktaro Marcino teigimu, drauge su druska sutrinta dilgėlė tinkama gydant pasiutusio šuns įkandimus bei blogai prižiūrėtas žaizdas. Augalas stabdo iš nosies tekantį kraują (rekomenduojama sutrinti žolelės lapą ir užkimšti juo nosies šnervę arba dilgėlių druska įtrinti kaktą), padeda nuo menstruacinių skausmų. Žolininkai nurodo, kad dilgėlių nuoviras gydo astmą, o šio augalo sėklos (ypač – jų aliejus) padeda apsinuodijus.
Dilgėlių sviestui pagaminti reikės kelių saujų žalių dilgėlių lapų arba 1 valgomojo šaukšto džiovintų šio augalo lapų miltelių, 200 g augalinio sviesto, česnako skiltelės, šlakelio citrinos sulčių, persilado ir druskos. Kambario temperatūros sviestą blenderiu arba virtuviniu kombainu sutrinkite su šviežiomis (neplikytomis) dilgėlėmis arba jų milteliais, česnaku ir citrinų sultimis. Pagardinkite druska bei persiladu.
Rekomenduojame išmėginti ir dilgėlių kokteilius. Šiam gėrimui paruošti prireiks tik dilgėlių, saujos špinatų ir ananaso. Smulkiai supjaustę ananasą, visas kokteilio sudedamąsias dalis suberkite į smulkintuvą, įpilkite šiek tiek vandens ir gerai sutrinkite. Prieš gerdami, suplakite.
Dar vienam aukšta maistine verte pasižyminčiam augaliniam patiekalui – dilgėlių salotoms – pasigaminti reikės kelių saujų dilgėlių ir špinatų, 2 pomidorų, pundelio svogūnų laiškų, garstyčių (pagal skonį), 2 agurkų, saujos granatų sėklų, juodųjų alyvuogių, šlakelio alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, druskos bei pipirų. Dilgėles ir špinatus nuplikykite verdančiu vandeniu, susmulkinkite visus ingredientus, sudėkite prieskonius, įspauskite citrinos sulčių, įdėkite garstyčių bei apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
Nepamirškite, kad gamta žmones maistinėmis medžiagomis apdovanoja ne tik sezono metu – laukinių žolelių pavidalu prieinamas maistas stiprina mūsų imunitetą, papildo organizmą būtinais vitaminais ir mineralais, padeda kovoti su daugybę ligų ir jas gydo. Kviečiame išbandyti nesudėtingus straipsnyje aprašytus receptus, vertinti ir saugoti gamtoje glūdinčius turtus. Tam, kad apsisaugotumėte nuo nepageidaujamo šalutinio poveikio, prieš rinkdami laukinius augalus pasidomėkite jais plačiau ir prieš vartodami reguliariai pasitarkite su gydytojais (ypač – jei turite žemą arba aukštą kraujospūdį).
Straipsnį parengė Laura Minderytė
