Seitanas, sojos gaminiai… Tai – veganų bendruomenėje itin paklausūs maisto produktai. Kartais jų skonis būna toks panašus į mėsos, jog tai verčia suabejoti net ir augaline mityba visiškai nesidominčius žmones. Kita vertus, veganų noras atrasti produktus, kurie būtų kuo panašesni į gyvūninės kilmės gaminius kartais sulaukia itin daug kritikos. Pagrindinis nepasitenkinimo argumentas – „Juk veganai nevalgo mėsos dėl gyvūnų. Kam jiems maistas, kuris ją primintų?“ Taigi, kviečiame Jus kartą ir (galbūt) visiems laikams išsiaiškinti šio kontraversiško reiškinio dažniausiai pasitaikančius motyvus.
Augalinė mityba – dėl sveikatos
Pagal vyraujančias tendencijas panašu, jog nemažai žmonių pereina prie augalinės mitybos visai ne dėl etinių priežasčių. Visa tai – dėl sveikatos. Vieni siekia sustabdyti turimas sveikatos problemas, kiti tokią mitybą naudoja kaip prevencinę priemonę sumažinti tam tikrų ligų ar sutrikimų riziką. Šiais laikais gausu mokslinių tyrimų, įrodančių, jog gyvūninės kilmės gaminių vartojimas gali turėti įtakos širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimui. [1] Taip pat teigiama, jog pieno produktų vartojimas gali iššaukti aknę bei kitas odos problemas. [2] Taigi visiškas mėsos bei, pavyzdžiui, pieno atsisakymas išties gali daryti teigiamą įtaką tam tikrų sveikatos sutrikimų kamuojamiems asmenims.
Siekis sumažinti neigiamą poveikį aplinkai
Kartais gyvūninės kilmės gaminių atsisakymą lemia žmonių noras kaip įmanoma mažiau prisidėti prie klimato kaitos. Šiais laikais ekologijai yra skiriama kur kas daugiau dėmesio nei kažkada anksčiau. Jau 2006 metais Jungtinės Tautos paskelbė, jog gyvulininkystė į aplinką išskiria išties nemažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų: 67 % viso pasaulio amoniako, 37 % metano bei 9 % anglies dioksido. [3] Šie skaičiai sudaro net 4,5 % daugiau aplinkai neigiamos įtakos turinčių dujų nei visos transporto priemonės kartu sudėjus.
Mėsos bei pieno pramonei sunaudojami milžiniški vandens, energijos bei dirbamosios žemės kiekiai yra kitas svarbus aspektas. Tai – itin netvarus sprendimas palyginti su augalinio maisto auginimu. Tam, kad būtų pamaitinami didžiulių ūkių gyvūnai, yra naudojama be galo daug resursų, kuriuos būtų galima panaudoti daržovių, grūdų ar vaisių auginimui žmonėms. Deja, dabar šie dirbamosios žemės plotai eikvojami mėsos pramonei, kurios produkcija galop atsiduria nemažos dalies žmonių lėkštėse. O juk sumažinus gyvūninių gaminių vartojimą būtų galima išspręsti ir bado problemą, su kuria susiduria skurdesnių šalių gyventojai. Kita vertus, gera žinia ta, kad kiekvienas mūsų galime prisidėti prie situacijos sprendimo – tai priklauso tik nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Net ir mėsos, pieno ar panašių produktų vartojimo sumažėjimas gali turėti teigiamos įtakos tiek gamtai, tiek gyvūnams.
Veganizmas – mažiau kančios gyvūnams
Kitas svarbus aspektas, dėl ko asmenys, pasirinkę augalinę mitybą, kartais valgo mėsos pakaitalus, kurie gali priminti ir pačios mėsos konsistenciją bei skonį – etinis. Šiuo atveju pagrindinis veganizmo tikslas – neprisidėti prie mėsos pramonėje propaguojamo skausmo, kurį bene nuolat tenka patirti fermose auginamiems gyvūnams. Žvelgiant iš šios perspektyvos gan akivaizdu, jog sojos bei seitano produktų gamyba nėra „susitepusi“ gyvūnų, jaučiančių skausmą, krauju. Taigi mėsos pakaitalai yra etiškesnis pasirinkimas nei tikros mėsos vartojimas.
Kartais galutinis rezultatas svarbiau nei priežastys
Apibendrinant galima teigti, jog žmonės augalinę mitybą pasirenka dėl skirtingų priežasčių. Dėl to, kaip ir daug kur kitur gyvenime, patartina vengti išankstinių nusistatymų. Kita vertus, juk gyvūnams nėra labai didelio skirtumo, kokiais samprotavimais vedinas žmogus pasirinko jų nevalgyti. Kartais svarbiausias dalykas yra galutinis rezultatas, o šiuo atveju tai – daugybė išgelbėtų nekaltų gyvybių. Argi tai ne džiuginantis pasiekimas?
Šaltiniai:
[1] – https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/JAHA.120.020718
[2] – https://www.healthline.com/health/dairy-and-acne#what-the-research-says
[3] – „Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options“. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.
